revijos

×rèvijos (l. rewia) sf. pl. (1), rẽvijos (1) barnis, triukšmas: Kap tik tu ateini in vakaruškas, tai vis rèvijos ir rèvijos Ūd. Kap pas juos prasidėjo rèvijos, tai ir aš turėjau išeiti Lp. Nogniai įkyrsta tos rẽvijos Šll. Kas čia do per revijos darosi? Vv. Pareinu – ogi kambaryje tik rèvijos darosi, plaukai dulka nuo galvų, kad duodas, tai duodas Jonas su Age Jrb. Vaikai par dienas rẽvijas kela Šll. Kalvis kals nekals, tik keiks, su velniu revijas kels Šts. Kai tik sueis draugėn, tai jau ir kelia rèvijas Brb. Ten rèvijos tik kyla, negali nė susišnekėti Alk. | Ką jūs čia do rèvijas (eibes, netvarką) dirbat: visą beržyną išpjovę, išvartę! Vdžg.